Mažieji „Rudiliukai“ be galo laukė pavasario. Vaikai stebėjo gamtos pasikeitimus, ilgėjosi saulės spindulėlių bei sugrįžtančių paukštelių.
Kovo aštuntosios proga vaikučiai savo rankytėmis gamino atvirukus ir margaspalves tulpes mamytėms, močiutėms ir sesutėms. Vaikai labai nuoširdžiai dirbo ir stengėsi. Mamytės džiaugėsi gavusios dovanėlių.
Vaikai domėjosi iš šiltųjų kraštų parskrendančiais paukščiais. Mažieji žiūrėjo filmukus, pamėgdžiodami sparnuočius žaidė judriuosius žaidimus, klausėsi balsų ir mėgino atspėti koks paukštelis „kalba“. Džiugu, kad vaikai pažįsta nemažai paukščių. Belaukdami grįžtančių giesmininkų, „Rudiliukai“ gamino linksmus paukštelius.
Prieš kovo vienuoliktąją vaikai daugiau sužinojo apie šios šventės prasmę, mokėsi eilėraštukų apie Lietuvą.